Kaip kitaip galima apibūdinti patirtį, kai išmoksti ką nors naujo ir sportiško būdamas 35-erių? Trumpai apie tai kur aš ir draugai buvome ir ką aplankėme. Kilo mano švoger'iukams idėja, kad reikia išmokyti Lauryną slidinėti - kalbino, aš spardžiausi, bet per laiką susipirkau pradinę įrangą (striukė, 1 sluoksnis, pirštinės, šalmas) ir vualia. Jau beveik ir slidininkas!
Kelionė žadėjo būti nelengva, todėl prieš savaitę pradėjau pratintis prie McDonalds maisto (ačiū Giedriui B-) Reikės per 24 h įveikti ~2200 km, o poilsis lovoje nesuplanuotas. Nesunku, bet kaip ir komforto norisi... Tai pirma rekomendacija:
- važiuojate į P. Prancūziją slidinėti - važiuokite su 1 nakvyne (pabaiga Lenkijos ar Vokietijos F-1 puikia tiks).
Prie reikalo. Ketvirtadienio vakaras - startuojam iš Vilniaus. Gerai, kad sesė iš Kauno, o kelias iš Kretingos veda per laikinąją sostinę. Trumpas taurių skambesys vakare ir iš ryto švogerio skambutis "mes jau prie Raseinių". 07:28 po Donatos pusryčių IX forto Statoil perpakuojame daiktus, atsibučiuojame ir pirmyn!
Iš Antano vairo neatiminėti!
Papuolame į VW tautovežį su pilnu komfortu - kėdės priekyje dvi, su ranktūriais, gale sėdime viens prieš kitą, yra stalas kojos nevargsta. Navigacijos mašinoje dvi, yra fūroms pritaikyta racija, kurios taip ir neprikėlėm... Tikrinom, sukiojom, elektronikos inžinierių (mane ;-) vežėmės, a gavom tik šnypšt arba labai silpnus garsus. LT numerių fūros bendrauja per 12 kanalą (taip Antanas sakė)? Anteną krapščiau, laidus krutinau, bet šnipšt.
Kelias žadėjo būti ilgas, kompanija rimta (5 vyrai ir 2 vyrukai), tai pradėjau planuoti kada čia man sėsti už vairo reikės. Ir pasitaikyk tu man taip, kad iš Antano vairo neatimsi... Varė kaip fūristas, Varšuvą per Plock aplenkinėjo, kelionės įžymybes vardijo Plock PetroChemia, Lomžos stadionas ir pan. Čia pravertė Užkalnio blog'as ir maisto pamokos - rinkomės tik tikrus restoranus:
Kas dar stebino neramino? Prastos lenkų kalbos žinios - supraskite, žemaičiams išlaužti liežuvį sunku... Man jau visai gaunasi "jeden kompleks big mak z koloj bez liodu". Skanaus ir antra patarimas:
- važiuodami per Lenkiją išmokite gestų kalbą.
Russtad
Kelelis vingiavo, Lenkijos apdirbtus (gerąja prasme) laukus keitė lygumos ir radę mokamą magistralę pas ponus pasukome link kietųjų žemės. Antanas vis dar laikosi ir vairo nepaleidž... Iki Berlyno, kaip tarybinė armija mina ir tiek... Bet laikas visagalis - pradėjo šoperiuko akys merktis ir teko su šturmanu apsikeist vietom. Va čia jau ir aš galėjau pasukt baranką! 02:05 laikomės autobano krypčių ir dumiam iki Rastatt.
Oras vairavimui siaubingas - merkia žadėtas lietus, kuris ties Berlynu turėjo baigtis, bet kur tau... Lijo iki pat Broniaus. O kas tas Bronius?
Žemaitis žemaičiui...
Imtymiai vyriškoje atmosferoje sužinojau, kur likę kompanijos ekipažai - pasirodo mus vejasi raudonas mikrobusas ir Toyota, kur mūsų kompanjonai. Tuo tarpu mes lankome Bronių - švogeris ir brolis aplankys Vokietijoje gyvenančius giminaičius... Mėgsta Bronius tokius gimines... Apsikeičiau vėl barankomis su Antaniu ir 4 ryto užsukome kavos. Ačiū Broniui ir jo šeimininkei! Jeigu ne ši kava gūdžią naktį - nieks nežino ar tikslas būtų pasiektas. Iš širdies sakau...
Susivienijimas
Po 30 min. atokvėpio vėl į FOOD
ir už Reino upės sutinkame Audrių, Gintą, Marių, Loretą, Sonatą, Audrą ir būrį jaunimo. Oras taisosi, o mes keičiame piniginėse likusius litus į eurus. Tikslas jau nebetoli!
Pirmi įspūdžiai
Aprašymo pradžioje nepaminėjau, kas manęs laukia - tikslas buvo pasiekti Prancūzijos Alpes su miesteliais, kuriuose vyko ir žiemos Olimpiada. Jau iš už kampo kilo kalnų viršūnės, bet oras buvo keistai šiltas. Ar prie +14 laipsnių galima slidinėti?
Tikrai taip!
Pirma diena
Čia rašymui neliko daug laiko, nes prasidėjo gyvenimo proza:
- perkame valgio už 92. €€€...
- pamatome priekyje sniegą. Vau!
- suprantame, kad ir Prancūzijoje taupo. Nacionalkė...
- važiuojame per kirstinius tunelius... Brrr...
bet sėkmingai pasiekiame mūsų Odallys Residance. Ačiū Algiui už busiuką, bet mums jo dar prireiks!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą