Prie Odallys Residance - trijų kompleksų viešbutuko. Sugužėję recepcijos vidun vyriškiai liko aiškintis dėl registracijos ir skirstyti kambarių. Ilga kelionė davė savo - kilo lengva trintis tarp publikos iš serijos "kam kliuvo, o tam...". Pasitaiko, bet man buvo gera prisiminti žemaitišką "kas bus, bet žemaitis nepražus" ir pasikelti į C304. Vau! Puikus vaizdas!
Kambarį radę visai padorų patraukėme mano slidžių. Įranga į St. Sorlin d' Arves verta rūpintis per internetą (kartu su viešbučio kambariu) arba kaip man - nuomotis įranga vietoje. Gauni HEAD batus, Rossignol slides ir čiuoži už 63 EUR per savaitę. Ačiū, Remi už palaikymą, francūzai dirbti pradėjo tik kai šefas pajudino, bet aptarnavimas iš esmės buvo malonus. Ė, prisiminiau... Trečias patarimas:
- mokėkite nors kelias frazes, pvz. "pardon, non parle vou france". Aš dar prisimenu žavias registratorės akis, kai jai aiškinau, kad reikia daugiau patalynės in english. Taip ir likome su dviem komplektais ;-)
Pirma diena. "Ja ne tormaz, ja medlenyj gaz"
Kelionės lape buvau įrašytas, kaip einantis koko pareigas. Pirma diena buvo tradicinė - pautienė su šonine iš LTU. Rašant seilės tvenkias, net ir savaitei praėjus...
Ai, dar pamiršau apie vakar dienos kambarių dalybą - čia pirmą kartą pravertė mano ūgis. Spėkite kodėl gavau lovą prie lango? Nes kitur netilpau. Broliai gavo 'prive' arba vaikų kambarį (dvigulės ir dviaukštės lovos). Kambariukas patiko ir tiko - mansarda, visi patogumai. Iki rojaus trūko nemokamo WiFi ir vietoje esančios skalbyklės, bet išsisukome be jų.
Užteks apie buitį - pasigrožėkite vaizdais iš trasų:
Pirmą dieną "arbatinukai" praleidžia varlynuke, tad ir vaizdas iš ten. Gerbiu prancūzus už puikias Ecole de Ski tradicijas - su pradinukais dirba kantriai ir nuoširdžiai, o kito požiūrio kalnuose ir būti negali.
Antra diena. Auč, skauda!
Tik nepagalvokite nieko bloga - ne apie galvą aš čia. Taip, vakare buvo tapsiantis tradiciniu dienos aptarimas ir neatsimenu pas Antaną ar pas Marių, bet "auč" dar tik laukia manęs. Pirmos dienos išvakarėse Audriaus žodis buvo griežtas - yra mergelių, kurios trasose jau čiuožia, o tu bernas varlinykę tasais? Marš į trasą! Ir prasidėjo... Ištirpo per pirmą dieną nueiti 12 km, nes kylam aukštyn
- "sunkiausia yra atsikelti žalioje trasoje". Tokį pamokymą išgirdau iš angliškai kalbančio vyruko, kuris prišliuožė ir pastatė mane "ant kojų" (neatsikėliau net ir su lazdų pagalba :-( Trumpas kontrolinis klausimas "kur tavo grupė?" buvo su jumoru atremtas "jau seniai apačioje..."
bet nepasidaviau... Sukandęs dantis sakiau, kad turi pavykti ir aš išmokau...
"Carving"
Galvojat aš nesiruošiau slidinėjimui? Žinoma, kad ruošiausi. Kaip tikras ITT susiradau pamokas ir jas visas peržiūrėjau. Po antros dienos supratau, kad plūgas 87 kg nesustabdo ir reikia mokytis toliau. Į karvę virsti nereikėjo, bet kaip verčia google - užteko užsiimti "raižymu". Man slidės pradeda patikti (thumbs up)! Remi, ačiū už pirmas pamokas, bet trečia diena jau praėjo švelniau ir su puikia nuotaika.
Dar bus
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą