Nuotaika kyla, nes pradeda sektis. Pirmosiomis mano kompanjonėmis tapo - moterys ;-) Linkėjimai damoms susiruošusioms į Prancūziją ne kvepalų, o slidžių blizginti. Buvo puikios trasos ir puikios pamokos - lengvai, neskubant ir pirmyn S raidę raižant. Dovanų dar gaudavai po romantišką saulėlydį
Aukščiausia viršukalnė
Ačiū, kad dar vis skaitote. Vakaras ir noras rašyti daug blėsta... Sutrumpinsiu. Le Peron viršūnė ir pietūs 2600 m aukštyje
Audriaus gimtadienis
Buvo tokia atrakcija - per vakarinį slidininkų posėdį sužinojau, kad kompanijos siela AudriusB švenčia gimtadienį. Už simbolinį mokestį galėjai "papulti" į laimingųjų tarpą, tad suskubau tuo pasinaudoti. Šimto metų tau Audriau sulaukti ir tegu visi kelių radarai šauna pro šalį!
Puikiai atšventėme - išgąsdinome vokiečių jaunimą, kurie prieš tai buvę triukšmingi apsiramino. Buvo naudotos ir vokiečių kalbos žinios - "die zveitei krieg ist vorbait. Rue!". Nors veiksmingiausias vaistas buvo "Ilgiausių metų, ilgiausių!" sklindantis iš ketvirto aukšto balkono!
Rimtas slidininkas?!
Čia vidinės pagundos suveikė - paslidinėjęs su merginomis ir aplankęs Le Corbie pasidaviau su Remi į rimtesnį kelią. Aplankėme toliausiai nuo mūsų kaimelio esantį Saint Colomband des Vilards. Nors oras apsiniaukė ir šilumą pakeitė sniegas ir lengva pūga - kelias buvo nepamirštamas. Galėjai džiaugtis apaugusiais šlaitais, naudotis asmeniniu bugeliu (aplink tik 3 slidininkus sutikome). Vaizdai kerėjo
- būsite vietoje - varykitės iki St. Colombands pietų valgyti. Vietelė užburianti, kainos padorios, o pagal publikos nuomonę maistas skanus. Meniu galite patikslinti žemiau (nors tikiu, kad dienos patiekalas keičiamas dažnai)
Paskutinė diena, jau?
Įveikėme puikias atostogas - laikas prabėgo nepastebimai, kalnų grožis užbūrė, oras buvo įvairus. Kas galėjo tikėtis 35 cm sniego paskutinę dieną? Sunku buvo irtis per pusnis, o kai Le Peron viršūnėje atsidūrėme tik trise (arbatinukas Laurynas, prancūzas Instructor ir jo klientas) nusprendžiau, kad nerizikuosiu... Ilgesys gniaužė širdį ir norėjos Lietuvos lygumų...
Kelias atgal
Prabėgo greitai. Susipakavom, aplankėme vieni kitus ir palinkėjom gero vakaro. Šeštadienio rytą su šukėmis susitvarkėm (reikėjo trupučio laimės), dieną [Eklerke] supirkome Savojos krašto lauktuves ir patraukėme "pas Bronių". Nuo šio taško kompanija pabiro, bet tikiu vieną dieną susirinks - mus visus vienija "žaibas".
Iki kitų kartų!
Kaip vilką bemaitinsi - vistiek į mišką žiūri. Čia mes po 25 h kelio, Lazdijų motelio kavinėje - blynelius galiu rekomenduoti!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą